Aie, aie, aie, aie, aie, aie, Puerto Rico !!!

02.22-02.24

Puerto Rico

Taigi, aš jau ČIA, kelionė prasidėjo!!! Skrydis – persėdimas Franfurte, vizų rekalai ir panašiai – praėjo sklandžiai. Prisivalgiau, prisigėriau (sulčių), lietuviškai išnaudojau viską kas įėjo į lėktuvo bilieto kainą. Priėjau išvados, kad pinigai ir reikalingi jog komfortabiliai perskristum iš vieno taško į kitą.

Puerto Rikas yra savivaldi, neinkorporuota, bet vis tiek JAV teritorija. Tai gi, atvykimo į šalį “taisyklės“ tos pačios – reikalinga ESTA turistinė viza. Bet net ir ją gavus, nėra garantijos jog “nepasiųs“ atgal. Nei mano paaiškinimas kokiu tikslu atvykau, nei pirštų antspaudai, nei akies rainelė nepasirodė įtartini, todėl po 40 min trukusios procedūros gavau patepimą įžengti į išprotėjusį Puerto Riką.

Buvau susitaręs susitikti prie oro uosto su CS host’u (www.couchsurfing.com) Laura, pasisekė, kad ji buvo itin kantri ir laukė labai vėluojančio manęs. Apskritai kiek esu susidūręs su CS publika tiek pats host’indamas tiek surf’indamas, tai tik vien žiauriai geri potyriai. Atvažiavo paimti iš oro uosto, išsiaiškino kaip nuvykti į Fajardo (o ką nors išsiaiškinti Puerto Rice ya iššūkis), nepavykus išvažiuoti iš San Juan’o (sekmadieniais tai padaryti be mašinos pasirodo neįmanoma) priėmė dar vienai nakčiai, nuvežė į publico autobusų stotį, supažindino su močiute.

Dėl minėtų priežasčių San Juan’e praleidau daugiau laiko nei planavau, todėl gana gerai apžiūrėjau. Visoks miestas. Nuo lūšnynų kur baisoka su šliopkėm užlipti ant švirkšto iki prabangių rajonų ir itin gražaus senamiesčio. Yra tokia taisyklė Puerto Rice: negalima dažyti namo tokia pačia spalva kaip kad kas nors saloje jau yra nudažęs. Žmonės pietietiškai “garsūs“ ir gerąja prasme išprotėję. Visiškai normalu šnekėtis stovint sausakimšo autobuso skirtinguose galuose. Ar pradėt dainuot ir šokt salsą. Kaifas kai įlipa žmogus su gitara įtraukinį ar autobusą ir tiesiog pradeda groti.

02.25 – 03.22

Vieques

Maža (maždaug 36 km x 10 km) stebuklinga sala! Bermudų trikampio kampas (patsai kampas yra užtvertas ir saugomas USA kareivių), žymiausio pirato Blackbeard sala, kurioje paslėpė savo turtus. Su milžiniškais granito akmenimis kalno viršūnėje viduryje salos lyg kokiame Stonehenge (granitas nėra natūrali uoliena Karibų apylinkėse), šviečiančiu vandeniu (ryškiausias žemėje bioliuminisencinis paplūdimys) ir gausybe šviečiančių vabalų bei miniatūrine varle Coqui, kuri tupi medyje ir švilpauja!!!

Per salą “praeina“ labai daug narkotikų, todėl ne visur yra saugu, bet jei esi su dredais – šventas reikalas, gali saugiai vaikščiot naktį ir po nuošalias vietas. Mielai praleisčiau čia kokius vienus kitus metus. Prisinardžiau su jūros vėžliais, sutikau milijoną bendraminčiu, palaipiojau po kalnus, buvau užpultas afrikinės bitės, daug kartų nakvojau paplūdimyje hamake, pašokinėjau nuo rifų, patyriau kas vyksta per full moon party kai visa sala nusirauna. Apskritai gyvenau kaip kokiam atviruke reggae ritmu. Pritariu jog Karibų salynas yra rojus žemėje. Daug neišsiplėsiu apie ten praleistą laiką, noriu pasilikti tai sau. Labai džiaugiuosi jog būtent ten atsidūriau. Nereali kelionės įžanga. Jaučiuos kaip naujas žmogus.

< Beje rašau šį ale blogą kaip bendrą laišką draugams, “pasikalbėjimo“ forma, tai davai neteiskit jei rasit gramatinių klaidų ar netaisyklingų išsireiškimų ir pan., juolab, kad labai neturiu laiko 😀 >